MEDICINA
Seksi dhe kanceri i anusit
Njė e treta e rasteve diagnostikohet pasi kanceri ėshtė pėrhapur nė gjėndrat limfatike dhe 10 % e rasteve diagnostikohen pasi kanceri ėshtė pėrhapur nė organet e largėta.Diagnostikimi i hershėm i rrit shanset pėr mjekim. Rrojnė pesė vjet pas mjekimit tė kancerit anal, vetėm 60% e burrave qė mjekohen dhe 71% e grave. Siē shihet, rezultati i mjekimit tek gratė ėshtė mė i mirė. Kur diagnostikohet dhe mjekohet nė stadet e hershme, 82% e rasteve me kancer tė anusit, jetojnė mbi pesė vjet pas mjekimit. Kur kanceri ishte pėrhapur, para mjekimit, nė gjėndrat limfatike tė zonės, vetėm 60% e rasteve rojnė mbi pesė vjet. Kur diagnostikohet dhe mjekohet pasi ėshtė pėrhapur nė organet e largėta, vetėm njėri nga pesė pacientė jeton mbi pesė vjet. Nga kėto tė dhėna duket qartė se sa rėndėsi ka diagnostikimi dhe mjekimi i hershėm i kancerit tė anusit.Kush sėmuret mė shpesh?Shumica e rasteve me kancer tė anusit diagnostikohen midis moshės 50 dhe 80 vjeē. Pėrpara moshės 50 vjeē, kanceri anal, ėshtė mė i shpeshtė tek burrat, ndėrsa, pas moshės 50 vjeē, ėshtė shumė mė i shpeshtė tek gratė.Rreziku mė i madh pėr kancer tė anusit ėshtė infeksioni anal me Human papillomavirus (HPV). Ky virus shkakton sėmundjen seksualisht tė transmetueshme qė quhet veruket gjenitale. Nė 85% tė rasteve me kancer tė anusit, shkaku ėshtė infeksioni i vazhduar me kėtė virus.Vitet e fundit ėshtė prodhuar njė vaksinė qė quhet Gardasil. Kjo vaksinė ndihmon nė parandalimin e kancerin tė qafės sė mitrės tek gratė. Edhe pėr kancerin e qafės sė mitrės shkaku kryesor ėshtė, po ashtu, Human papilloma virusi. Pėr tė parandaluar kancerin e qafės sė mitrės, vajzat duhet ta bėjnė vaksinėn nė moshėn 12-13 vjeēare, akoma, pa filluar jetėn seksuale dhe tė pa infektuara me virusin. Vaksina Gardasil, akoma, nuk ėshtė provuar pėr tė parandaluar kancerin e anusit.Mė shumė me kancer tė anusit sėmuren:Personat mbi 50 vjeē.
Ata qė kanė shumė partnerė seksualė,
Homoseksualėt qė janė pritės nė interkursėn anale.
Ata me dobėsi tė sistemit imunitar.
Ata qė shpesh u skuqet dhe ndjejnė dhėmbje nė anus.
Ata qė tymosin duhan.
Disa tumore tė anusit nuk janė kancerozė, tė tjerė fillojnė si kancere tė mirė dhe me kohė bėhen tė kėqij.Shenjat e kancerit analNė disa raste, kanceri i anusit nuk ka fare shenja, por, rreth gjysma e pacientėve me kėtė kancer, ankohen pėr gjakderdhje nga anusi. Kjo mund tė jetė shenja e parė e sėmundjes.Njė shenjė tjetėr e kancerit tė anusit mund tė jetė kruajtja anale. Shumė njerėz, gabimisht, gjakun dhe kruajtjet ua atribuojnė hemorroideve. Tė gjithė ata qė kanė kėto shenja duhet tė vizitohen edhe atėherė, kur ata mendojnė se e dinė pse i kanė kėto ankesa. Pėr arsye se pėr kancerin anal nuk ėshtė folur shpesh, shumė njerėz nuk e kanė kėtė sėmundje nė ekranin e radarit tė tyre. Por, sot, kur ėshtė rritur numri i marrėdhėnieve seksuale homoseksuale dhe janė shtuar ēiftet heteroseksuale qė kryejnė seks anal, kanceri anal duhet tė jetė nė kujdesin e ēdo personi qė kryen marrėdhėnie seksuale anale.Marrėdhėniet homoseksuale mashkullore, zakonisht, janė me shumė partnerė dhe ato kryhen, shpesh, pa pėrdorur prezervativin. Kėshtu veprojnė edhe ēiftet heteroseksuale qė kryejnė seks anal. Ėshtė kjo arsyeja, qė nė kėto kontingjente ėshtė shtuar infeksioni me Herpes Papilloma Virus, ose sėmundja seksualisht e transmetuar qė quhen veruket gjenitale (lezat) dhe pėr pasojė edhe kanceri i anusit.Shenja tė tjera qė mund tė ketė njė pacient me kancer anal janė:Dhimbje ose presion nė zonėn anale
Rrjedhje jo tė zakonshme nga anusi
Njė lungė afėr anusit
Ndryshon zakoni i tė dalit jashtė (defekacioni).Si diagnostikohet kanceri i anusit?Kanceri anal, mund tė zbulohet gjatė njė ekzaminimi anal rutinė, ose gjatė njė procedure, siē ėshtė heqja e “gjasme” hemorroideve. Kanceri mund tė zbulohet me procedura invazive siē janė anoscopia, proctoscopia, ose ultratingujt endorektalė.Kur doktori dyshon pėr kancer tė anusit, ai duhet tė marrė material pėr biopsy dhe ta dėrgojė nė laboratorin e anatomopatologjisė.Si mjekohet kanceri anal?Mjekimi standard pėrfshin kirurgjinė, kimioterapinė dhe radiacioni. Mjekimi duhet tė bėhet me dy, ose mė shumė, nga kėto strategji mjekimi.Kimioterapia dhe radiacioni janė mė tė pėrdorurat, me tė cilat duhet tė fillohet mjekimi sot.Pas vdekjes nė vitin 2009, i aktores sė famshme hollivudjane Farrah Fawcett, qė vuante nga kanceri i anusit, pėr kėtė lloj kanceri filloi tė flitet mė shpesh. Fawcett, fillimisht, u mjekua me kimioterapi dhe radiacion, pa pėrdorur kirurgjinė. Doktorėt e aktores e konsideruan kancerin e saj nė remision, qė nga viti 2007. Tre muaj pasi e deklaruan tė ēliruar nga kanceri, analizat treguan se kanceri kishte lėshuar metastaza nė mėlēi. Ajo u mjekua nė Gjermani dhe nuk dihen hollėsi nga mjekimi i saj atje.Beteja trimėrore dhe publike e Farrah Fawcett-it me kancerin anal, konsiderohet, sot, si njė dhuratė qė ajo u bėri njerėzve, pėr tė diskutuar pėr kėtė sėmundje shkatėrruese. Kanceri anal ėshtė nė rritje sepse sot ka ndryshuar trendi i akteve seksuale qė kryejnė njerėzit. Janė rritur marrėdhėniet homoseksuale mashkullore dhe janė shtuar ēiftet heteroseksuale qė bėjnė seks anal. Ėshtė kjo arsyeja qė pėr kancerin anal, pėr shkaqet e e tij dhe ēfarė duhet bėrė pėr tė mbrojtur veten, sot, gjithkush, duhet tė bėjė kujdes. Anusi, natyralisht, nuk ėshtė organ pėr seks. Ai ėshtė bėrė pėr tė nxjerrė jashtė materiet fekale, jo pėr tė future penisin. Anusi nuk ka lubrifikim tė mjaftueshėm natyral dhe marrėdhėnia seksuale anale ėshtė e dhimbshme dhe shkakton lezione nė anus. Kėto lezione lehtėsojnė futjen e infeksioneve, midis tyre dhe HIV-in. Kush bėn seks anal duhet t’i dijė kėto dhe tė pėrdorė masat mbrojtėse. Tė pėrdorė detyrimisht kondomin dhe tė pėrdorė lubrifikant artificial me shumicė.Shkencėtarėt nuk janė nė gjendje tė thonė shkakun direkt tė kancerit anal, por Shoqata Amerikane e Kancerit, e shikon kancerin anal tė lidhur me human papilloma virusin (HPV). Kjo nuk ėshtė gjithmonė kėshtu. Shkencėtarėt kanė konstatuar se disa tė sėmurė me infeksionin HPV, nuk sėmuren me kancer anal. Kjo ka bėrė qė tė mendohet se do ketė edhe disa faktorė tė tjerė tė riskut. Kėto faktorė rreziku janė: mosha, tymosja e duhanit dhe predispozita gjenetike.Kėrkuesit nuk e shpjegojnė dot me siguri mėnyrėn si virusi i nxit qelizat e shėndetshme tė shndėrrohen nė kanceroze. Por dihet mirė, se kur sistemi imun i trupit ėshtė i dobėsuar, HPV bėhet mė aktive. Kjo shpjegon pse personat e infektuar me HIV/AIDS, janė shumė tė prekshėm nga kanceri anal. Studime tė tjera kanė vėnė nė dukje shtimin e rasteve tė kancerit anal, tek personat qė tymosin duhan.Ēfarė ėshtė Human papilloma virusi (HPV)?Kėto janė njė grup, ku bėjnė pjesė mė shumė se 100 lloje virusesh. Nga kėto, me mė sė paku 30 shtame, njihen si shkaktare tė kancereve tė ndryshme. Kėto viruse pėrhapen me anė tė kontakteve lėkurė me lėkurė, gjatė akteve seksuale. Shumė njerėz qė e kanė virusin nuk shqetėsohen prej tij, nga qė ai qėndron i fjetur nė trup pėr muaj tė tėrė, ndonjėherė, pėr vite, pėrpara se tė shfaqen shenjat e sėmundjes. Ndonjėherė, shenjat nuk shfaqen kurrė.Disa tipa tė HPV shkaktojnė veruket gjenitale rreth vaginės, penisit, ose zonės anale. Ato mund tė duken si rritje e njė lulelakre, por mund tė jenė edhe tė sheshta. Ndėrkaq, tipi i HPV qė shkakton veruket, konsiderohet si virus me “risk tė vogėl” dhe nuk ėshtė i atij lloji qė shkakton kancerin (risk i lartė). Kjo do tė thotė se prania e verukeve, nuk u ēon detyrimisht nė kancer. Ndėrkaq, ėshtė me shumė rėndėsi tė kėrkoni mjekim pėr tė ndaluar pėrhapjen e verukeve. Rreth 1% e tė rriturve qė janė seksualisht aktivė, kanė veruke gjenitale.Nė 90% tė rasteve tė infektimit me HPV, sistemi imun i trupit, natyralisht, e pastron infeksionin HPV brenda dy vjetėve (tė dy tipat “ato me risk tė ulėt “ dhe ato me “risk tė lartė.”) Por, nė disa raste, trupi nuk pastrohet dot nga virusi dhe shfaqet kanceri i qafės sė mitrės dhe kanceri anal. Kanceri qė lidhet mė shpesh me HPV ėshtė kanceri i qafės sė mitrės. Kur PAP testi bėhet ēdo vit, kanceri do tė diagnostikohet mė herėt.Nuk ka depistim specifik pėr kancerin anal, por doktorėt rekomandojnė, qė njerėzit qė u pėrkasin grupeve me risk tė lartė, siē janė burrat gay, ata qė janė me HPV pozitive, gratė qė bėjnė seks anal me partnerėt e tyre, duhet tė bėjnė ēdo vit PAP testin anal, i cili tregon pėr qeliza anormale nė anus.Kanceret qė lidhen me HPV, siē janė ato tė anusit, shfaqin pak simptoma para se tė avancojnė. Disa herė ato fillojnė me gjakosje nga anusi. Kjo do tė thotė: kur keni gjakosje anale duhet tė kontrolloheni patjetėr tek doktori.Si mund ta evitoj infeksionin me HPV?Ėshtė e vėshtirė tė evitosh HPV, sepse ai ėshtė njė virus shumė i shpeshtė. Pėrdorimi i kondomit bėn mbrojtje tė pjesshme, sepse HPV pėrhapet me kontaktet e lėkurės. Mos bėni seks nė qoftė se ju ose partneri juaj ka veruke gjenitale. Kufizoni numrin e partnerėve seksualė dhe bėni kujdes nga seksi anal, kur nuk jeni tė sigurtė se jeni nė njė marrėdhėnie tė sigurtė monogame. Ndryshe, bėni ē’ėshtė mė e mira, tė mbeteni tė shėndoshė dhe ta mbani tė fortė sistemin tuaj imun.Prognoza nuk ėshtė e errėt!Lajm i mirė ėshtė se shumica e njerėzve me kancer anal, mund tė kurohen. Mjekimi pėrmbledh, siē thamė, kirurgjinė, radiacionin dhe kimioterapinė.Ka njė kuptim tė gabuar nė opinion: “kanceri nuk mund tė luftohet dhe nuk mund tė kurohet”. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Nė shumė raste kanceri trajtohet me sukses dhe kurohet. Kanceri anal kur kapet herėt ėshtė i trajtueshėm. ”Me ekzaminim rektal, doktorėt mund ta zbulojnė herėt kancerin e anusit. Gjatė ekzaminimit rektal, doktori, pasi vesh njė dorezė, e fut gishtin nė anus pėr tė ndjerė nė se ka ndonjė rritje. Njerėzit qė janė nė rrezik tė lartė pėr kancer tė anusit, duhet tė bisedojnė me doktorin e tyre pėr rrezikun qė i kanos. Ndėr ata qė konsiderohen me rrezik tė lartė janė ata qė kanė kryer transplantime organesh, ata me HIV pozitiv, gratė qė kanė patur kancer tė qafės sė mitrės, kancer tė ovareve dhe ato qė bėjnė seks anal, dhe me shumė rėndėsi, tė gjithė burrat qė bėjnė seks me burra.Aktoria Fawcett, gjatė gjithė kohės qė u kurua ishte shumė optimiste. Ajo nė njė deklaratė qė bėri para se tė vdiste tha: “ Unė do tė jem e zonja, qė nė fund tė mjekimit, tė kthehem nė jetėn time, ashtu siē isha pėrpara”.
(54.974 herė i lexuar)     publikuar mė 15.08.201109:50 nga X.J.
KOMENTI
Emri dhe mbiemri
E-mail adresa
Komenti *
Submit code *
2656
 
Edicioni Lajmeve - ZhurnalTV - 23.04.2014
TOP LAJM
LAJMET MĖ TĖ LEXUARA
tp://c, CCBot/2.0 (http://commoncrawl.org/faq/),
Tė gjitha tė drejtat e pėrmbajtjes nė kėtė portal janė tė rezervuara.
Ndalohet ribotimi i pėrmbajtjes (lajmeve dhe tė gjitha shkrimeve tė tjera) pa lejen me shkrim tė portalit « Zhurnal ».
Ēdo pėrdorues publik i pėrmbajtjes sonė pa autorizimin e posaēėm nga « Zhurnal » rrezikon tė ballafaqohet me ligjin.
  ZHURNAL